Į prestižinę Venecijos architektūros bienalę išlydimi lietuviai: užčiuopė skaudžią temą

Ketvirtadienį Kaune į prestižinę Venecijos architektūros bienalę išlydėti lietuviai. Iškart po Nacionaliniame architektūros institute (NAI), Kaune vykusios spaudos konferencijos komanda sės į lėktuvą ir skris į miestą Šiaurės Italijoje, kuriame nuo 1980-ųjų organizuojama viena svarbiausių architektūros parodų pasaulyje.

Temos: 6 „Seniai matyti ir nauji veidai“ Architektūra Kultūra Jūratė Tutlytė 15min kultūra Venecijos architektūros bienalė Komentarai Lietuviai pristatys projektą „Archi / Tree / tecture“, kuriam įgyvendinti skirta apie 280 tūkst. eurų iš įvairių šaltinių. Paviljonas lankytojams bus prieinamas jau gegužės 8 d. nuo 18 val., o veiks iki lapkričio 23 d.

Atsiremia į medžių kirtimo problemą

Pristatyme spaudai dalyvavusi šių metų Lietuvos paviljono komisarė dr. Jūratė Tutlytė pristatė šių metų koncepcija. Pasak kalbėtojos, pagrindinė idėja gimė architekto Gintaro Balčyčio galvoje remiantis aktualija, prieš kurią „neįmanoma užsimerkti“.

„Neseniai NASA paskelbė, kad praeitų metų vasara buvo karčiausia nuo 1880-ųjų metų. Nors Lietuvoje džiaugiamės šiltėjančiu klimatu, auganti temperatūra miestuose kelia daug susirūpinimo tiek žmogaus sveikatai, tiek augmenijai“, – pradėjo J.Tutlytė.

Jos teigimu, šįmet paviljono autoriai atsiremia į medį kaip architektūrą, apsaugą nuo pavojų, kaip tarkime karštėjančių saulės spindulių. Ji taip pat pridūrė, kad mes, lietuviai, turime ypatingą, mitologinį santykį su medžiu.

„Aišku, atsiremiame į medžių kirtimo problemą, kuri per keletą pastarųjų metų išryškėjo aštriai, vyko aktyvistų protestai. Visa tai atsiremia į faktą, kad tiek statytojai, tiek patys architektai, ateidami į naują vietą, bando ją sutvarkyti ir startuoti su nauju projektu. Žmonės liudija, kad toks požiūris yra neteisingas ir medžio augimas miestuose yra ypač svarbus“, – teigė ji.

Paroda bus sudaryta iš trijų dalių

Paroda „Archi / Tree / tecture“ Venecijoje susidarys iš trijų dalių.

Pirmiausia, lankytojų akį patrauks nukirsto medžio šaknis, kuri atliks emocinį vaidmenį. Tai lydės video projekcijos, demonstruojamos ant specialiai erdvei pritaikyto balto kubo, kurias parengė duetas „Bionics“ (Lina Pranaitytė ir Urtė Pakers).

O trečioji dalis bus sudaryta iš XX a. pab. bei šiuolaikinių pavyzdžių, kurie liudija gerąjį santykį su gamta, kai medis tampa įkvėpimo ir išeities šaltiniu, bet ne šalintina problema.

Kadangi Lietuva neturi savo atskiro paviljono Venecijos bienalės erdvėse, ekspoziciją lankytojai galės pamatyti Venecijos širdyje įsikūrusioje Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje.

Kiek pati paroda yra tvari?

J.Tutlytė apie G.Balčyčio projektą kalbėjo, kaip apie keliantį tvarumo klausimą, tačiau kiek iš tiesų pati parodos konstrukcija remiasi šiais kriterijais? Ar ji buvo kuriama galvojant apie aplinką?

„Savo kelyje turėjome daug mąstymų ir matymų, kaip tai galėtų atrodyti. Šiuo atveju, tvarumą suprantame plačiai, norėjome dirbti su inovatyviomis medžiagomis, tad išbandėme kanapių betoną, deja, jis nepasiteisino“, – 15min kalbėjo J.Tutlytė.

Komisarė tikino, kad ekspozicijoje rodomas kubas ateityje bus naudojamas kelis kartus: „Nebus taip, kad mes jį surinksime ir po to išmesime. Jis sukonstruotas taip, kad galėtų būti išrinktas ir sukonstruotas dar kartą. Norėtume, kad šią parodą pamatytų tiek Lietuvos, tiek užsienio auditorija.“

Kalbėdama apie paviljone eksponuojamą medžio šaknį J.Tutlytė patvirtino, kad joks medis specialiai nebuvo nukirstas, tačiau nedetalizavo iš kur tiksliai jis buvo paimtas. Ji minėjo, kad jį apdirbo skulptorius Kęstutis Lanauskas.

Projektą organizuoja Lietuvos architektų sąjunga, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, pagrindinis mecentas yra „Fitsout“.

Straipsnio autorė: Monika Bertašiūtė Čiužienė
Publikacija: 15min.lt

Skaitykite daugiau: