Nuo šaknies iki medžio įkvėptos architektūros: Venecijoje pristatomi septyni Lietuvos pastatai

Lietuva gegužės 8-ąją atidaromame paviljone Venecijos architektūros bienalėje pristatys septynis sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu pastatytus bei dar projektuojamus pastatus, prie kurių ves išrauta medžio šaknis ir vaizdo projekcijos apie urbanistikos ryšį su bendruomene.

Lietuvos paviljonas ketvirtadienį žiniasklaidai pristatytas laikinajame Nacionalinio architektūros instituto (NAI) biure Kaune.

Norėjo panaudoti Ceikinių ąžuolą

Lietuvai 19-oje Venecijos bienalėje atstovaus Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kurio kuratorius yra sąjungos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis.

„Tas žinias, kurios svarbios architektams, norisi akcentuoti, todėl vienas mūsų tokių skaudulių ekspozicijoje yra eksponuoti nukirsto, išrautojo medžio šaknį, kuri rodo apie tai, kas atsitinka, kai mes išrauname fizines ir galbūt mentalines šaknis“, – sakė Venecijos architektūros bienalės komisarė Jūratė Tutlytė.

Jos teigimu, paviljono autoriai norėjo eksponuoti užpernai Vilniaus Ceikinių gatvėje nukirsto ilgaamžio ąžuolo šaknį, bet nebuvo galimybės tai padaryti.

Dėl šio medžio kirtimo visuomenėje buvo kilęs pasipiktinimas, nekilnojamojo turto plėtotojams aplinkosaugininkai skyrė baudą, nustatyta 141.000 Eur žala gamtai.

„Mes norėjome tą ąžuolo šaknį išsitraukti, bet, deja, nepavyko, kiekviena šaknis turi savo sudėtingumus dėl to, kas yra aplinkui. (...) Tai yra jau nukirsto medžio šaknis“, – sakė J. Tutlytė, pabrėžusi, kad medis specialiai paviljonui nebuvo kertamas.

Lietuvos paviljono ekspozicija bienalėje susideda iš trijų dalių.

„Eksponuosime tą medžio šaką kaip emocinį trigerį, kuris turėtų sukelti daug apmąstymų. Jį lydės vaizdo projekcijos, kurias parengė duetas „Bionics“. Tai yra samplaika tarp tų probleminių iššūkių, kuriuos reflektuoja ir pati bendruomenė“, – nurodė komisarė.

Trečioje dalyje bus demonstruojami Lietuvos architektūros pavyzdžiai iš XX amžiaus antros pusės ir šių dienų, anot J. Tutlytės, liudijantys gerąjį santykį, kai medis tampa architektūros įkvėpimo šaltiniu ir išeities tašku, ne problema, kurią reikia pašalinti.

Ekspozicijoje pristatomi septyni pastatai

Kaip BNS sakė G. Balčytis, sovietmečio architektūrai atstovauja Albino Čepio projektuota Martyno Mažvydo bibliotekos skaitykla Palangoje, ten pat esantis to paties autoriaus parodų paviljonas „Kupeta“ ir Algimanto Lėcko poilsio namai „Žilvinas“.

„Šiems laikams atstovauja Vilkaviškio autobusų stotis, pastatyta 2020 metais pagal G. Balčyčio projektą, ateities projektams atstovauja trys pastatai. Tai Valstybinių miškų urėdijos lankytojų centras ir administracinis pastatas (Pylimų kaime – BNS) bei Druskininkų autobusų stoties projektas, kuris pradedamas įgyvendinti“, – sakė architektas.

Lietuvos paviljono ekspozicija bus įrengta Santa Maria dei Derelitti bažnyčioje, dar žinomoje Ospedaletto šventovės vardu.

Nacionalinio paviljono atidarymas vyks gegužės 8-osios vakarą, paviljonas veiks iki lapkričio 23 dienos.

Kaip skelbė BNS, pradinis Lietuvos kultūros tarybos paviljonui skirtas biudžetas siekė 200.000 Eur. Projekto rengėjų prašymu, jis buvo padidintas iki 280.000 Eur. Didžioji dalis sumos, anot J. Tutlytės, skiriama paviljono patalpų nuomai.

„Kreipėmės į Lietuvos kultūros tarybą du kartus ir gavome papildomą finansavimą, juolab žinome, kad nuo kitų metų Venecijos architektūros meno bienalės jau turės 300.000 Eur biudžetą. Mūsų siekia apie 280.000 Eur su viršumi šiai minutei“, – sakė komisarė.

„Didžioji dalis keliauja patalpų nuomai, išlaikymui, valymui, taip pat žmonėms, kurie prižiūrės“, – pridūrė ji.

Kubą vaizdo projekcijoms padėjo pagaminti paviljono mecenatas „Fitsout“. Kaip nurodė J. Tutlytė, ši baldų gamybos bendrovė prie projekto prisidėjo apie 60.000 Eur.

„Be rėmėjo labai skaitlingo indėlio nebūtume sugebėję įgyvendinti to, ką turime“, – nurodė komisarė.

Iš viso prie Lietuvos paviljono projekto prisidėjo per 35 dalyvių – eksponatų autorių, įvairių sričių kūrėjų, koordinatorių, konsultantų.

Venecijos architektūros bienalė yra kas dvejus metus nuo 1980-ųjų rengiamas vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje. Lietuva bienalėje dalyvauja nuo 2016 metų, kai debiutavo prisistatydama kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“.

Kaip pažymi Lietuvos architektūros institutas, renginys suteikia progą pasaulinėje arenoje pristatyti Lietuvos kūrėjų idėjas ir vizijas, kurias viešo konkurso būdu atrenka Lietuvos kultūros tarybos architektūros srities ekspertai.

Straipsnio autorius: Verslo Žinios

Skaityti daugiau: